sunkotas

sunkótas, -a adj. (1) NdŽ, -à (3) Š 1. K.Būg, J.Jabl, GK1938,102, Š, NdŽ, FrnW941, Dbk turintis daug sulčių, sultingas: Žiūrėk, kokie geri, sunkóti obuoliai Ds. Nelabai gardžios morkvos, ale sunkótos Sv. Čia gardus ridikas, toks sunkótas Sdk. 2. Ser, NdŽ išteptas sunka.